Šiek tiek inspiracijos vyrams :-)
2014 m. birželio 14 d., šeštadienis
Plauko dalys yra: plauko kūnas arba
stiebas, šaknis, glūdinti tikrojoje odoje esančiame plauko
maišelyje, ir plauko galas.
Plaukas susideda iš kutikulės, žievės
ir šerdies. Į kiekvieną maišelį atsiveria viena ar daugiau
riebalų liaukų, išskiriančių riebalus, kuri sutepa plaukus ir
odą. Prie plauko maišelio tvirtinasi lygusis raumuo, vadinamas
plauką pakeliančiu raumeniu. Susitraukdamas raumuo priverčia
plauką pasišiaušti. Išsigandus arba sušalus atsiranda vadinamoji
žąsies oda – odos iškilimai, atsirandantys dėl šių raumenų
susitraukimo.
Plaukai dengia viso kūno odą,
išskyrus delnų, padų, pirštų šoninį paviršių, apyvarpės
vidinės dalies, varpos galvutės ir varputės odą. Žmogaus plaukai
skiriami:
Ilgieji plaukai – galvos, gaktos,
pažastų, lytinių organų, vyrų barzdos bei ūsų;
Šeriniai plaukai – antakių, ausų
ir nosies landų, blakstienų;
Gyvaplaukiai – dengia didžiąją
dalį odos.
Pūkeliai – trumpi, ploni, mažai
pigmento turintys plaukai, būdingi neišnešiotiems arba anksti
gimusiems naujagimiams.
Plauko mikroskopinė struktūra
Plaukas yra sudarytas iš dviejų
pagrindinių dalių: matomo plauko stiebo ir plauko šaknies, kuri
yra plauko maišelyje (folikule).
Plauko folikulas
Plauko folikulas yra vieta, iš kurios
auga plaukas. Tai yra odos (epidermio) įduba, apsupta jungiamojo
audinio sluoksnio. Plauko folikule yra plauko šaknis, riebalų
liauka ir plauką pakeliantis lygusis raumuo. Visi žmogaus plaukų
folikulai susidaro prieš jam gimstant, jų yra ~5 mln.
Plauko šaknis yra folikulo viduje. Ji
yra sudaryta iš aktyviai besidalijančių ląstelių. Naujos
ląstelės iš apačios stumia senesnes, ir dėl to plaukas auga. Iš
vidinių šaknies ląstelių sluoksnių susidaro plauko stiebas, iš
išorinių – išorinė plauko makštis. Plauko šaknyje taip pat
yra ląstelės melanocitai, kurie gamina pigmentą melaniną. Plauko
šaknies apačioje yra jungiamojo audinio spenelis (papilla), kuriame
yra daug kraujagyslių, maitinančių plauką, ir nervų.
Plauko stiebas
Plauko stiebo paviršiuje yra kutikulė,
sudaryta iš plokščiųjų bebranduolių ląstelių. Stiebo viduryje
yra šerdis (medulla), sudaryta iš suragėjusių kubinių ląstelių,
tarp kurių yra oro tarpai. Šerdies funkcija yra temperatūros
palaikymas, ją turi ne visi plaukai. Tarp kutikulės ir šerdies yra
plauko žievė (cortex). Žievėje yra keratino, kuris lemia plaukų
savybes, taip pat žievės ląstelėse bei tarp jų yra pigmento
melanino granulių. Melaninas yra sudarytas iš dviejų formų –
tamsaus eumelanino ir šviesesnio feomelanino, jų santykis lemia
plaukų spalvą.
Plaukų fiziologija
Plauko augimas
Plauko augimas yra skirstomas į 3
fazes:
Augimo fazė (anagen)
Nykimo fazė (catagen)
Ramybės fazė (telogen)
Apie 80 % žmogaus plaukų yra augimo
fazėje, kuri trunka ilgiausiai (iki kelerių metų). Vėliau plaukas
pereina į nykimo fazę (~15 % žmogaus plaukų), kuri trunka kelias
savaites. Plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos
paviršiaus. Ramybės fazėje, trunkančioje keletą mėnesių,
pradeda augti naujas plaukas, o senas iškrenta. Plauko augimo ciklą
kontroliuoja epidermio augimo faktorius.
Plauko augimui įtakos turi įvairūs
veiksniai, tokie kaip mityba, bendra sveikatos būklė, hormonai, iš
kurių didžiausią įtaką daro androgenai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)